WOLF: „Tai, ką mes grojame, buvo ne poweris, ir tuo labiau ne vokiškas poweris.“

 

logo_perkuno_namai„Perkūno namų“ (Classic Rock FM) interviu su WOLF vokalistu-gitaristu Niklas „Viper“ Stålvind ir gitaristu Simon Johansson.

Interviu paimtas 2013 liepos 12 d. vakare, festivalyje „Velnio akmuo“, praėjus maždaug pusantros valandos po WOLF koncerto pabaigos.

 

Paulius: Sveiki, WOLF! Atlikote puikų pasirodymą. Kokie jūsų įspūdžiai apie šį festivalį?

Simon: Mums čia labai malonu. Mažas festivalis – tai kažkas artimo ir atpalaiduojančio.

Niklas: Taip, mums labai patinka draugiška ir maloni atmosfera šiame renginyje.

Paulius: Mums didelė garbė turėti jus šiame festivalyje, ypač turint omenyje, kad šis koncertas nėra jokio WOLF turo dalis. Kas tokio ypatingo Lietuvoje ir „Velnio akmens“ festivalyje, kad iš visų Europos renginių atvykote groti būtent čia?

Niklas: Jau labai ilgą laiką, daugiau nei dešimt metų, mes planavome aplankyti Rytų Europos šalis. Kai kūrėme albumus „Evil Star“ ir „Black Wings“, buvome įtakoti to, kaip patys įsivaizdavome metalą Rytų Europoje. Mes norėjome nuvykti į tokias šalis kaip Lenkija, Lietuva, Estija, bet mums vis nepavykdavo suorganizuoti koncertinio turo šiame regione. Taigi šiandien yra pirmas kartas ir tai nuostabus jausmas.

Simon: Tikimės, jog tai atvers duris mums atvykti čia ir vėl. Šiais metais nusprendėme nerengti daug koncertų, kadangi įrašinėjame naują albumą. Bet „Velnio akmuo“ yra festivalis, kuriame mes tikrai norėjome apsilankyti, todėl tik gavę pasiūlymą nedvejodami sutikom.

Paulius: Nerengiate daug koncertų šią vasarą, nes dirbate prie naujo albumo?

Niklas: Taip. Mes esame maždaug pusiaukelėje. Ketiname jį įrašyti metų pabaigoje arba žiemą, išleisti vasario – kovo mėnesį, o tada pradėti naują koncertinį turą.

Paulius: Pavadinimas ir kitos šio albumo detalės, spėju, yra vis dar paslaptis? :)

Simon: Pavadinimo dar nesugalvojome. Turime septynių ar aštuonių dainų griaučius, prie kurių dirbame.

Niklas: Esame sukūrę labai kietą įžangą ir pirmąją dainą bei dar apie 5 dainas, kurios turėtų būti tikrai geros. Mes dar patys nežinome koks bus visas albumas. Idėjos gimsta kūrybos procese. Mane būtent tai labiausiai ir jaudina visame tame, kuo mes užsiimam – sukurti ir plėtoti dainas į kažką įdomaus, neturint aiškaus išankstinio plano, koks turėtų būti rezultatas.

Paulius: Klausimas Tau, Niklai. Esi vienintelis narys, grojantis grupėje nuo pat pradžių. Kaip vyksta naujų dainų kūrimas? Dirbama kolektyviai ar tai pagrinde Tavo vieno kūryba?

Niklas: Esu pagrindinis, tačiau ne vienintelis dainų kūrėjas. Į save žiūriu kaip į vorą, esantį tinklo centre. Surenku idėjas iš savęs bei iš kitų narių ir sulipdau iš to dainas. Bet prisideda kiekvienas narys.

Paulius: WOLF susikūrė 1995 metais. Taigi jūs tarsi atsotovaujate vidurinę heavy metalo kartą – tarp IRON MAIDEN, JUDAS PRIEST bei tokių grupių kaip ENFORCER ar PORTRAIT kartos. Ką galėtumėte papasakote apie 10-ajį dešimtmetį? Ar tai buvo labai prasti laikai heavy metalui?

Niklas: O taip :). Švedijoje 90-ieji buvo siaubingi, aš jaučiausi tarsi ateivis. Negalėjau klausytis radijo, žiūrėti televizoriaus. Visur buvo mėšlas. Tais laikai, jei mėgdavai 80-ųjų heavy metalą, kaip IRON MAIDEN ar JUDAS PRIEST, iš tavęs juokdavosi. Mes sukūrėme grupę kuris laikas po to, kai nusišovė Kurtas Kobainas. Tai buvo visai kitokie laikai, metalas buvo miręs. Buvai laikomas keistuoliu, jei mėgdavai metalą. Pamenu, kai užleisdavau „Number of the Beast“ vakarėlyje, visų reakcija būdavo: „Tu gal juokauji, mes šito neklausysime!“. Sukūrėme grupę, kai pavyko rasti kitą vyruką, kuris jautėsi lygiai taip pat kaip aš. Pradėję groti baruose pastebėjome, kad po kelių bokalų alaus, žmonėms ši muzika ima patikti. Taigi ėmė atrodyti, kad šis stilius pamažu grįžta. Tačiau įvyko nevisai tai, ko tikėjomės. Mūsų stiliui savo atgimimo dar teko palaukti, kadangi pirmiausia Švedijoje išpopuliarėjo vokiškasis power metalas. Iškilo tokios grupės kaip HAMMERFALL ir panašiai.

Paulius: Ar jus pačius nors kiek įtakojo ši 90-ųjų powerio banga?

Niklas: Ne. Mes buvome šiek tiek nusivylę. Mes tikėjomės, kad atgims „New Wave of British Heavy Metal“ stilius, o iškilo vokiškas poweris. Mus apibūdindavo kaip „prasčiausią power metalo grupę“. Tačiau mes šio stiliaus ir negrojome. Tai, ką mes grojame, buvo ne poweris, ir tuo labiau ne vokiškas poweris. Tai heavy metalas, įtakotas daugiausia senojo britų heavio. Po dešimties metų mes patys tapome įkvėpimu naujai grupių kartai. Mes nuo pat pradžių jautėmės esantys jaunosios heavy metalo kartos atstovai.

Simon: Ir mes vis dar taip galvojame, nors su laiku tampa vis sunkiasi save priskirti jaunajai kartai :).

Niklas: Kai pažvelgiame į save per veidrodį, suprantame, kad nebeesame tokie jauni :). Turbūt taip, mes esame vidurinioji karta. Tuo tarpu naujosios grupės vėl semiasi įkvėpimo iš IRON MAIDEN, JUDAS PRIEST bei WOLF.

Paulius: Švedija turi neblogą heavy metalo palikimą iš 80-ųjų. Turiu omenyje tokias grupes kaip GOTHAM CITY, HEAVY LOAD bei DESTINY. Ar manote, kad tai taip pat turi įtakos šiuolaikiniam švedų heavio atgimimui? Ar įkvėpimo semiamasi tik iš britiškų grupių?

Niklas: Sėkmės paslaptis yra tame, kad gyvendamas Švedijoje turi geresnes sąlygas groti ir repetuoti nei dagelyje kitų šalių. Jei nori groti brangesniu instrumentu, pavyzdžiui, smuiku, gali jį pigiai išsinuomoti. Turime muzikos mokyklas, kuriose galima repetuoti. Manau, kad tai prasidėjo su ABBA, kai ši grupė pelnė didžiulį pasisekimą visame pasaulyje. Paskui sekė EUROPE.

Simon: Mūsų valdžia remia įvairią muziką, suteikia grupėms vietas repeticijoms, padeda įsigyti instrumentus. Tai palanki šalis jaunoms grupėms pradėti karjeras.

Niklas: Nesvarbu kokį muzikos žanrą atstovauji, Švedijoje tai daryti yra lengviau nei daugumoje kitų šalių. Šia prasme mums labai pasisekė. Dėl to mes ir turime tiek daug grupių. Taip pat įtakos turėjo Šaltasis karas. Kai prasidėjo Šaltasis karas, buvo imta statyti daug bunkerių. Kai karas nebebuvo aktualus, šie bunkeriai tapo vieta repeticijoms.

Simon: Kalbant apie grupių, kurios paminėtos klausime, įtaką. Aš nemanau, kad ji vaidina didesnį vaidmenį. Bent jau ne Švedijoje. Pavyzdžiui, esu grojęs Graikijoje, ir pastebėjau, kad ten HEAVY LOAD labai vertinami. Švedijoje visi žino, kas yra HEAVY LOAD ar bent yra girdėję šį pavadinimą, bet nepanašu, kad tai daro didelę įtaką grupėms.

Niklas: Tačiau 9-ajame dešimtmetyje mes turėjome švediško sunkaus roko, kuris buvo įtakingesnis. Tai grupės EUROPE, 220 VOLT. Jos turėjo kažką specifiškai švediško, atėjusio dar iš folk muzikos. Tai tam tikra melancholija, kuri būdinga švedų muzikai. Švedija visada buvo muzikali šalis.

Paulius: Paskutinė tema, kuria norėčiau su jumis šiek tiek pašnekėti, nėra tiesiogiai susijusi su muzika. „Velnio akmens“ festivalis yra turėjęs problemų su vietine dvasininkija. Dėl tariamai satanistinio pobūdžio norėta net uždrausti šį renginį. Ir kai aš pagalvoju apie Švediją… Juk tai viena sekuliariausių ir kartu viena metaloviausių šalių pasaulyje. Koks jūsų požiūris į visa tai?

Niklas: Man tai primena laikus, kai aš užaugau. Tuo metu, 80-aisiais, metalistai buvo laikomi autsaideriais. Kuomet išpopuliarėjo W.A.S.P., daugybė politikų ir žiniasklaidos atstovų tame įžvelgė satanizmą. Naujienų laidose vaikams buvo „įspėjama“ dėl W.A.S.P. Švedija buvo labai religinga šalis tuo metu. Pamenu, kad net mano tėvas buvo paveiktas tokių kalbų žiniasklaidoje. Buvo teigiama, kad jei vaikai klausys heavy metalo, jie pradės žudytis, vartoti narkotikus. Jis pats netikėjo dievu, bet jį veikė to meto atmosfera. Metalas buvo kažkas naujo ir tai atrodė pavojinga. Kai aš mokiausi septintoje klasėje ir susidomėjau metalu, buvau lyg keistuolis. Tuo metu būti metalistu buvo kažkas maištingo. Dabar niekas į tai nebekreipia dėmesio. Visuomenė šiek tiek suaugo.

Paulius: Ką dar norėtumėte pasakyti savo fanams, kurie klausosi šios laidos?

Niklas: Mes labai džiaugiamės pagaliau atvykę į Lietuvą. Kaip jau minėjau, mes labai ilgai norėjome apsilankyti šiame regione ir sugroti metalistų publikai. Ir tai nėra taip toli nuo Švedijos. Jūsų gamta panaši į mūsiškę, jaučiamės čia tarsi namie.

Simon: Dėkojame už galimybę čia apsilankyti ir, kaip jau minėjau, tikimės kad tai atvers duris ateities koncertams. Mes tikrai norėtume kitais metais surengti koncertinį turą šiame regione, aplankyti Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją.

Paulius: Tai būtų puiku!

Simon: Labai tikimės čia sugrįžti.

Paulius: Dėkui už pokalbį, buvo labai malonu su jumis pabendrauti.

 

 

Muzikantą kalbino ir interviu išvertė: Paulius Zanevičius

2013 07 15

 
 
 

0 Komentarai

Galite būti pirmuoju pakomentavusiu.

 
 

Parašykite komentarą