Dainavimo tradicija saugoma UNESCO

Lietuvoje vasario 3-4 d. koncertuosianti barbariškais smuikais pasivadinusi grupė „Violons Barbares“.  Grupė, suvienijusi ypatingus mongolų ir bulgarų tradicijas reprezentuojančius morin khuur ir gadulka smuikus, skirtingas balso harmonijas, didingą gerklinį dainavimą bei šiuolaikinę muziką, keri nepailstančia energija ir folkrokui artimu skambesiu.

Stanser Musiktage 2010
Stanser Musiktage 2010

Gyva, turtinga akustinė „Violons Barbares“ muzika balansuoja tarp world ir roko žanrų, gryniausių tradicijų bei modernių garsų. Dainos ir jų interpretacijos gimsta iš mongolų, bulgarų, gruzinų, kazachų, afganų kultūrų, o ritmingos, šuoliuojančius žirgus primenančios melodijos yra puošiamos įspūdingais vokalais, išsaugojusiais tradicijas ir didžiulę atlikimo kokybę.

Įvairiatautę grupę sudaro trys ryškios muzikos pasaulio personos. Iš stepių šalies Mongolijos kilęs Dandarvaanchig Enkhjargal demonstruoja įspūdingą gerklinį dainavimą ir grojimą morin khuur – tradiciniu mongolų klajoklių arklio galva puoštu smuiku. Bulgaras Dimitar Gougov griežia tradicine viduramžių smuiką primenančia gadulka, turinčia tris melodines ir net vienuolika rezonuojančių stygų. O būgnininkas Fabien Guyot iš Prancūzijos puikiai valdo kone viską, kuo galima išgauti garsą – ar tai būtų afrikietiški būgnai, salotų dubenėliai, puodai, sulaužytos lėkštės, įvairūs gongai, cimbolai, ar kiti skambantys daiktai.

Grupė yra išleidusi du albumus „Violons Barbares“ (2010 m.) ir „Saulem ai“ (2014 m.). Ji pasirodymus rengė žymiose Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, Malaizijos, Belgijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos, Olandijos, Vokietijos, Šveicarijos, Vengrijos, Italijos, Liuksemburgo scenose ir festivaliuose.

 

GRUPĖS NARIAI

Mongolijos sostinėje gimusio, taigos klajoklių šeimoje augusio grupės nario Dandarvaanchig Enkhjargal (morin khuur, obertoninis dainavimas) muzikiniai gabumai buvo atrasti per talentų paiešką. Studijuodamas muziką Ulan Batoro konservatorijoje jis tapo garsaus morin khuur ( dviejų stygų smuikas, puošiamas žirgo galva ir juo grojama vertikaliai)   profesoriaus Jamjan mokiniu. Jis tęsia seną Centrinės ir Šiaurinės Azijos dainavimo tradicija – obertoninį dainavimąspecifinę dainavimo techniką, kuomet garsas kuriamas rezonuojant iškvepiamą orą. Ši tradicija ir morin khuur smuikas UNESCO yra saugomas ir įtrauktas į „Žodinio ir nematerialaus paveldo“ sąrašus.

Bulgaras Dimitar Gougov (gadulka, vokalas) grojimo gadulka ( tradicinis bulgarų instrumentas, primenantis smuiką, turintis tris melodines ir net vienuolika rezonuojančių stygų) žinių sėmėsi iš didžio meistro Atanas Vultchev, pasirodė su vienu žymiausiu Bulgarijos ansambliu „Philip Koutev Ensemble“. 2000 m. persikėlęs gyventi į Strasbūrą subūrė grupes „Boya“ ir „Violons Barbares“, šiuo metu kuria ir aranžuoja moterų chorui, dalyvauja balkanų muzikos studijinėse sesijose.

Prancūzas Fabien Guyot (perkusininkas, vokalistas) Nicoje ir Strasbūre studijuodamas šiuolaikinę perkusiją spėjo prisijaukinti persų bei magrebų mušamuosius instrumentus. Kaip Strasbūro asociacijos „L‘Assoce Pikante“ narys dalyvavo įkuriant grupes „Hijaz Car“, „Shezar“ ir „Grand Ensemble de la Méditerranée“, rengė pasirodymus kartu su Alžyro berberų dainininke Houria Aichiir, koncertuoja su perkusiniais instrumentais grojančia „Furieuz Casrols“. Šis atlikėjas garsą gali išgauti iš afrikietiškų būgnų, salotų dubenėlių, puodų, sulaužytų lėkščių, įvairių gongų, cimbolų, ar kitų skambančių daiktų. Fabien yra laikomas vienu populiariausių ir novatoriškiausių perkusininkų Europoje.

Vasario 3 d. Keistuolių teatre Vilniuje ir vasario 4 d. VDU Didžiojoje salėje Kaune nenugalimas trijų „Violons Barbares“ virtuozų derinys klausytojus meistriškai nukels į netikėtas muzikines plotmes, pakerės gerkliniu dainavimu ir prikaustančiais instrumentais.

Koncertai

  • Vasario 3d. Keistuolių teatras, Vilnius
  • Vasario 4d. VDU Didžioji salė, Kaunas

Organizatorius GM Gyvai  www.gmgyvai.lt

 

Related Images:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.