Karšti Islandijos vaikinai arba greita šokių muzika estams

Tiesa pasakius, visada maniau, kad klausausi gana įvairios muzikos. Žinoma, „klausausi“ ir „patinka“ – tai dvi visiškai skirtingos sąvokos.

Iškart pasakysiu, kad grupę FM BELFAST žinojau tik tiek, kiek jos teko išgirsti per radiją ir poros organizatoriaus rekomenduotų muzikinių vaizdo klipų, kurie pasirodė gana linksmai energingi ir „kabinantys“. Todėl nusprendžiau, kad visai neblogai bus eilinį karta plėstelėti savo akiratį kitokio tipo muzika/grupe. Juolab, kad šeštadienį laukė festivalio Antipops’ akustinis vakaras, kuris (dažniausiai) būdavo ne pats linksmiausias. O kaip aš klydau… Beje, abiem klausimais…

Tiesa, reikia paminėti, kad labai dažnai RelaxLive! atvežtieji atlikėjai nustebina gerąja prasme, ir lieki salėje iki pat galo (kartais net su atvipusiu „stalčiumi“), nors pradinis variantas būna „nufotografuosiu kelias dainas – ir namo!“

Bet grįžkime prie penktadieninio koncerto.

Dieną iki koncerto pasirodžius informacija apie apšildančius GOLDEN PARAZYTH entuziazmą kiek primalšino, tačiau galima gi ir pakentėti tas kelias minutes, ar ne? Kaip pareigingas fotografas atsivelku į klubą prieš gerą pusvalandį, kuris išnaudojamas teisingai – tam vieninteliam sau leistinam bokalui alaus, o tiksliau alaus pavadinimo gazuotam gėrimui.

Nedaug pavėlavę, o tiksliau leidę suslinkti negausiai publikai, savo pasirodymą pradeda lietuvaičiai GOLDEN PARAZYTH. Parazitai kaip parazitai, nieko auksinio ten nėra. Nesuprantu aš tokios „gyvos“ muzikos, o dar kai vienas kūrinys identiškas kitam, o ant scenos toks vaizdas kad TV ekrane sustingo kadras: du bičai spaudantys mygtukus ir dainuojantys…

Aj, ne, meluoju! Vienas kūrinys (kaip pasirodė paskutinis) buvo ir išsiskiriantis iš bendros masės, ir kiek įdomesnis. Bet… mano manynu, ten gana simpatiška lyrinė baladė, o kai ant scenos matai tuos pačius kompiuterio mygtukus bespaudančią personą, tik šįkart vaizdas ne statiškas, o susidaro įspūdis, kad prie kiekvieno klavišo pajungtas plikas 220V laidas – tai vaizdo ir garso nesuderinamumas truputį pradeda nešti stogą lauk… Laimei visa tai baigiasi, ir seka pertraukėlė iki pagrindinės grupės.

Prie mikrofonų prikabinamos į vieną grandinę sujungtos lemputės, ir … Šviesos užgęsta, scenoje – islandai FM BELFAST – šešių „frykų“ komanda. Nieko keisto tame nėra – vienas iš matytųjų vaizdo klipų sudarytas iš koncertinių fragmentų, todėl jokio siurprizo vaizde. Siurprizu tapo tai, kad iš klipų atrodžiusi gana energinga muzika pasirodė esanti tokia, kuri pasufleravo antrąją pavadinimo dalį, t.y. „greita šokių muzika estams“.

Teisybės dėlei, reikia paminėti, kad islandų vokalai geri, gana įdomūs ir keisti, nuo normalių iki puikaus aukštadažnio (beveik ultragarsinio) falceto (įsimenam). Publikos įtraukimas į vyksmą puikus, tai sutupdant visus, tai pašokdinant… Ir muzika nebanali, nors ir šiaurietiškai „energinga“.

O kai muzika žadėjusi „vežti“ to nedaro, pradedi užsiiminėti aplinkos stebėjimu ir priekabiavimu. O tą daryti aš moku :)

Taigi pradedu ieškoti, kuom čia užsiėmus ir randu: ogi pamėginkim pasižiūrėti, kas ten ant scenos ir ką jie veikia. Trys vokalistai: mergina ir du vaikinai – ok, tarkim jų tiek ir reikia. Jiems dar kartais pritaria ir kiti grupės nariai, kurių irgi trys (čia matyt tam, kad būtų išlaikyta lygybė tarp muzikantų ir vokalistų). Tiesa pasakius, vienas jų – tai prie sintezatoriaus ir kompiuterio palinkęs pagrindinis grojikas, antras – (tipo) būgnininkas, o štai ką veikia trečiasis – sunku pasakyti. Jo rankose tik viena kažkokia dėžutė, retus smūgius į kurią -netgi kartais! – galima išgirsti… Tiesa link pabaigos jis atskleidė savo paskirti – pasidarkęsšokęs scenos priekyje… Tarkim, tarkim…

„Fuck You „? Na, žino šį gestą – ir kas? Vaizduoja a la piktus? C’mon. Būtų juokinga, jei nebūtų taip parodiškai liūdna. Vasarą teko matyti OVERKILL su jųjų „Fuck You!“ – ten tiesiog tiki tuo, ką sako grupė ir jų vokalistas nuo scenos, o čia.. Tfū! Bet tuomet dar nežinojau, kad priekyje laukia dar didesnis „tfū“…

Štai ir prieartėjom prie vietos, kai mano geležiniai nervai neatlaikė ir, galutinai nusispjovus, išejau namo su nelabai kokia nuotaika – čia švelniai pasakius. Ir kas taip sunervino, paklausite? Ogi tai, ką šie „karštieji islandai“ pavadino koveriu, o aš niekaip kitaip kaip sudarkytu iki šlykštumo begalinio grožio kūriniu pavadinti negaliu. Gal tiesiog susidėjo viskas į vieną vietą, bet ta „Welcome to the Jungle“ parodija (nors su jų vokalais galima buvo padaryti ir įdomų variantą) buvo paskutinio mano kantrybės lašo pabaiga.

Net jei aš esu vienintelis žiūrovas, kuriam nepatiko – tebūnie! Kaip visada sakau: muzikos yra daug ir visokios, kad [ne]įtiktų visiems :)

P.S. Sako, pabaigoje jie – o! – dar ir trumpikes pademonstravo… Cha! „Slabakai“…

P.P.S. Dėkui Germanui iš I.R. už pirmąją pavadinimo dalį – Antipops’ akustinė dalis praėjo ir smagiai, ir ne veltui :)

Daugiau nuotraukų galerijoje.