Prog Rock Day: visko po truputį

 

Po metų (su „uodegyte“) į klubą „Tamsta“ vėl pakvietė renginys, pavadintas „Prog Rock Day“. Kaip ir pernykščiame, laukė trys komandos, kurių viena kartojosi, bet tame nieko keisto nėra, nes būtent INSOMNIA VERA narių pastangomis ir rengiamas šis koncertas. Taigi, trumpai apie ketvirtadienio vakarą su muzika.

Šįkart iš nežinomų bei nematytų komandų buvo viena – jaunimas KAS NUPAIŠĖ ŽVAIGŽDES. Net jei labai norėčiau (o atvirai pasakius, visai to nenoriu) nieko gero apie juos pasakyti negaliu. Nuo pat pirmosios iki paskutinės sekundės norėjose „perjungti kanalą“ ir išrašyti velnių pakvietusiam… Tiesa, dar norėjosi, prisimenant savo rašinį apie Mountainrock, atsiprašyti pirmosios anojo festivalio grupės už „per aštrią kritiką“ – pasirodo, yra gerokai blogesnių už jus! Nors tai, vargu bau, ar gali būti paguoda…

Laimei ta kankyne ilgai netrunka. Kelios nuotraukos bus (prisiverčiau), nors tai viena iš labai retai pasitaikančių mano kelyje grupių, kai nėra nei noro, nei jėgų ne tik fotografuoti, bet ir pasisukti į sceną…

INSOMNIA VERA. Gimę kaip švaraus progresyvo grupė, dabar jie kreipia vairą kiek kita kryptimi. Nežinau, ar taip yra tikrai, ar tiesiog man iki skausmo norisi tuo tikėti, tačiau paimta kryptis – avant-garde link. Tiesa, gana atsargiai, tačiau net ir tokie nedrąsūs žingsneliai teisinga kryptimi džiugina ir teikia vilčių. O vaizdo projekcijos puikiai papildo muzikinę pusę. Beje, nustebino ir nudžiugino scenoje atsiradęs ne toks dažnas instrumentas :) – tikėkimės ilgam.

Paskutiniai ir labai laukiami – MOUNTAINSIDE. Laukiami, nes vis norisi pasitikrinti praeito (ir prieš tai buvusio) koncerto įspūdžius, kaskart įsitikinant ir pakartojant – anksčiau niekuo netraukę mano dėmesio, šie vyrukai paskutiniuoju metu jį prikausto savo nepaprastai nuostabiais instrumantalais ir tiesiog besiliejančiu progresyviškumu. Jau girdžiu savo „alter ego“ balsą „progresyvas su viena gitara?“, tačiau atsakau užtiktintai – Taip! Šiuo atveju, daugiau nei taip. Kaskart juos girdint „nuneša stogą“ – velniop ir visam laikui. O jei dar stebėti gitaristo „manipuliacijas“… Po velnių! Pasirodo ir trise galima užpildyti erdvę beprotiškais garsais, pinant neįtikėtinas melodijų juostas. O ką jau besakyti apie hipnotizuojančiai užliūliuojantį paskutinį kūrinį… bet visa kas gera – taip pat baigiasi. Tik šįkart – deja :)

Štai toks ketvirtadienisnis vakaras laukė nelabai gausiai susirinkusių klube „Tamsta“.

 
 
 

0 Komentarai

Galite būti pirmuoju pakomentavusiu.

 
 

Parašykite komentarą